Klausimas „ar dirbtinis intelektas atims mano darbą“ užduodamas beveik kiekvienuose mokymuose. Sąžiningas atsakymas — ne darbą, o dalį užduočių. Bet tas skirtumas svarbus, nes nuo jo priklauso, ką verta daryti.
Užduotys, o ne profesijos
Beveik kiekvieną darbą sudaro 20–40 skirtingų užduočių. Dirbtinis intelektas gerai atlieka tam tikrą jų dalį — tekstinę, pasikartojančią, taisyklėmis paremtą. Profesija dingsta tik tada, kai iš jos beveik vien tokios užduotys ir susideda.
| Keičiasi greitai | Keičiasi lėtai |
|---|---|
| Standartinių tekstų rašymas | Sprendimai su atsakomybe |
| Duomenų suvedimas ir tvarkymas | Derybos ir santykiai |
| Vertimai ir korektūra | Fizinis darbas nestandartinėje aplinkoje |
| Pirmo lygio klientų atsakymai | Konfliktų sprendimas |
| Ataskaitų rengimas | Kūrybinis sprendimas su kontekstu |
Kas brangsta
- Sprendimo priėmimas. Modelis pateikia variantus — kažkas turi pasirinkti ir prisiimti atsakomybę.
- Konteksto žinojimas. Kas tie klientai, kodėl praeitą kartą nepavyko, ko negalima siūlyti šiam žmogui.
- Kokybės vertinimas. Gebėjimas per dešimt sekundžių pasakyti, ar rezultatas tinka.
- Bendravimas. Tai, kas vyksta tarp žmonių — vis dar žmonių darbas.
- Įrankio valdymas. Žmogus, mokantis dirbti su DI, atlieka trijų žmonių tekstinį darbą.
Ką daryti praktiškai
- Surašykite savo užduotis. Sąrašas iš 20–30 punktų. Pažymėkite, kurias DI jau šiandien atliktų bent iš dalies.
- Tas užduotis perimkite patys. Jei jas galima automatizuoti, geriau tai padarysite jūs nei kas nors kitas.
- Atlaisvintą laiką skirkite tam, kas neautomatizuojama. Klientams, sprendimams, kokybei.
- Pasakykite apie tai vadovui. Žmogus, sutaupęs komandai dešimt valandų per savaitę, tampa vertingesnis, o ne pakeičiamas.
Praktikoje pirmiausia keičiasi ne tų, kurie nemoka dirbti su DI, padėtis, o tų, kurių visas darbas buvo standartinis tekstas. Įgūdis apsaugo — bet tik kartu su sritimi, kurioje esate stiprūs.
Lietuvos kontekstas
Nedidelė rinka reiškia, kad daugelis specialistų ir taip atlieka platų užduočių spektrą — tai savaime apsaugo. Kita vertus, lietuvių kalba modeliams jau nebėra kliūtis, todėl „kalbos barjeras“ nebeveikia kaip anksčiau.
Racionaliausia pozicija — ne bijoti ir ne ignoruoti, o skirti kelias valandas per mėnesį, kad įrankis taptų savas. Tai kaip su kompiuteriu prieš trisdešimt metų: profesijos neišnyko, bet visi išmoko juo naudotis.